Nuo 2024 metų visos šalies mokyklos ir darželiai privalės užtikrinti neįgalių ar specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų priėmimą. Nors įtraukusis ugdymas startuos jau kitąmet, tačiau kyla dar nemažai iššūkių: specialistų trūkumas, mokyklų aplinkos pritaikymas, visuomenės požiūris ir kiti.
Mokyklos vaikų atsisakyti nebegalės
Daugeliui ugdymo įstaigų įtraukiojo ugdymo principai nėra naujovė – šalies bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai jau ne vieną dešimtmetį taiko įtraukties principus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, dabar per 90 proc. visų specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais.
Tačiau ši integracija kol kas nėra tolygi – vienos mokyklos neįgalius ar specialiųjų poreikių vaikus priima, o kitos – vengia. Priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato, kad nuo 2024 metų visi vaikai, turintys įvairius sutrikimus privalės būti priimti į bet kurią ugdymo įstaigą. Tai reiškia, jog įstaigos nebegalės atsisakyti šiuos vaikus priimti motyvuodamos tuo, kad neturi specialistų ar tam tinkamų sąlygų.
Specialiosiose mokyklose vaikų daugėja
Nors nuo kitų metų rugsėjo vaikai su ugdymosi sutrikimais galės mokytis visose ugdymo įstaigose, tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. ŠMSM duomenimis, šiais mokslo metais Lietuvoje veikia 42 bendrojo ugdymo specialiosios mokyklos, jose ugdomi apie 3,6 tūkst. mokinių, o 2021–2022 m. jose mokėsi beveik 3,5 tūkst. mokinių.
Mažeikių „Jievaro“ pagrindinė mokykla yra specializuota ugdymo įstaiga – joje ugdomi vaikai su intelekto sutrikimais ir kompleksine negalia. Įstaigos direktoriaus Viktoras Prokopčukas Budas.lt teigė, jog kitąmet prasidėsiantis įtraukusis ugdymas neigiamos įtakos mokinių skaičiui neturi: „Mūsų mokykloje moksleivių skaičius nemažėja, priešingai – auga, šiuo metu mokosi 106 moksleiviai, ne tik iš Mažeikių, bet ir kitų rajonų: Skuodo, Akmenės ir kitų“, – sakė V. Prokopčukas.
Pasiteiravus, kokia ateitis laukia specialiųjų mokyklų, V. Prokopčukas sakė: „Mano nuomone, tokios mokyklos turi išlikti. Pavyzdžiui, vaikų, kuriems yra nustatyti labai dideli specialieji poreikiai, gebėjimai kardinaliai skiriasi nuo bendraamžių, todėl užtikrinti kokybišką ugdymą mokantis kartu būtų labai sudėtinga“, – sakė Mažeikių „Jievaro“ pagrindinės mokyklos direktorius.
Tėvų reakcijos
Nors ugdymo įstaigos nebeturės pasirinkimo laisvės ar priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, sprendimas priklausys nuo tėvų. Tardamiesi su specialistais, jie galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius – bendrojo ugdymo ar specialioji mokykla.
Siekiant sklandesnės sutrikimus turinčių vaikų intergracijos, labai svarbus tėvų vaidmuo. Mažeikių Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Virgina Zaksienė sakė, jog jų mokykloje mokosi apie 30 vaikų, turinčių PPT rekomendacijas t.y. turi vienokio ar kitokio lygio sutrikimus. Anot pašnekovės, siekiant sėkmingos šių vaikų integracijos, dar prieš prasidedant mokslo metams daug bendraujama su tėvais: „Nėra vienos teorijos tinkančios visiems vaikams. Pavyzdžiui, vaikai, net turintys tą patį sutrikimą gali būti visiškai skirtingi, o geriausiai juos pažįsta tėvai, todėl skiriame daug dėmesio bendraujant su jais, palaikome nuolatinį ryšį“, – Budas.lt sakė V. Zaksienė.
Mokyklos bendruomenės požiūris
Ne paslaptis, jog, siekiant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, iki šiol susiduriama su tėvų priešprieša. 2022 metais Mažeikių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba atliko Mažeikių rajono ugdymo įstaigų pasirengimo įtraukiajam ugdymui analizę, kurios tikslas buvo išsiaiškinti Mažeikių r. ugdymo įstaigų pasirengimą priimti ir ugdyti visus individualių skirtumų ir įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius bei numatyti tolesnius veiklos tobulinimo aspektus ir kryptis įtraukiojo ugdymo link.
Šios analizės išvadose atsispindi vienas iš esminių iššūkių – bendruomenės vertybinis požiūris.
„Mokyklos administracija daug dėmesio skiria bendruomenės teigiamo požiūrio į įtraukųjį ugdymą kūrimui, tačiau viena iš silpniausių grandžių lieka tėvų požiūris į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendroje klasėje“, – rašoma išvadose.
V. Zaksienė Mažeikių Kazimiero Jagmino pradinėje mokykloje dirba ne tik pavaduotoja – ji taip pat turi savo auklėtinių klasę.Pašnekovės klasėje mokosi 21 mokinys, iš kurių trečdalis turi vienokių ar kitokių sutrikimų, todėl gerai žino, kokia būna pirminė tėvų reakcija, sužinojus, jog klasėje mokysis vaikai, turintys sutrikimų: „Negaliu pasakyti, kad nuo pirmos dienos tėvai džiaugėsi, bet, bėgant laikui, požiūris pasikeitė, nes pamatė, jog vaikai niekuo nesiskiria nuo kitų“, – sakė V. Zaksienė ir pridūrė: „Dabar tėvai džiaugiasi, nes jų vaikai mokosi empatijos, noriai bendrauja ir padeda kitiems vaikams jų neišskirdami“, – Budas.lt sakė pašnekovė.
Nepritaikyta aplinka
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 900 mokyklų ir daugiau kaip 700 darželių. Siekiant užtikrinti sėkmingą įtraukties įgyvendinimą, itin svarbus faktorius – fizinė ugdymo įstaigos aplinka ir jos pritaikymas įvairias negalias ar sutrikimus turintiems vaikams.
Fizinės aplinkos pritaikymas, atsižvelgiant į skirtingus sutrikimus, Lietuvos mokyklose kardinaliai skiriasi. ŠMSM pateiktais 2022 m. duomenimis, 76,75 proc. ugdymo įstaigų yra iš dalies arba pilnai pritaikytos asmenims turintiems judėjimo negalią, ir vos 5,28 proc. įstaigų pilnai pritaikytos žmonėms su regėjimo negalia.
Žvelgiant į Mažeikių rajono ugdymo įstaigų aplinkos pritaikymą, remiamasi anksčiau minėta Mažeikių PPT atlikta analize: „Mažeikių rajono didžioji dauguma mokyklų (75 proc.) dar nėra pritaikyta fizinė aplinka įvairių specialiųjų poreikių turintiems vaikams“, – rašoma išvadose.
Tačiau yra įstaigų, kurios pilnai pasiruošusios priimti sutrikimus turinčius vaikus. Viena iš jų – Mažeikių „Gabijos“ gimnazija. Mokyklos direktorius Eduardas Vaičiulis teigė, jog jų mokykla pilnai pritaikyta judėjimo negalią turintiems vaikams: „Turime liftą, tinkamą privažiavimą, sutvarkyti slenksčiai“. Liftas gimnazijoje įrengtas dar 2018 metais, nors šiuo metu mokykloje nėra vaikų su judėjimo sutrikimais, bet, kaip pastebėjo direktorius, jis pasitarnauja visai bendruomenei: „Vaikai kartais patiria traumas, o mūsų gimnazijoje yra 4 aukšti, todėl liftas naudingas visiems“, – sakė Mažeikių „Gabijos“ gimnazijos direktorius.
Remiantis aukščiau paminėto tyrimo išvadomis, galima teigti, jog daugiausiai įstaigos pasirengusios priimti vaikus su įvairiapusiais raidos sutrikimais, elgesio sutrikimais, nes yra įrengusios sensorinius kambarius.
Mažeikių K. Jagmino pradinė mokykla – viena iš įstaigų, turinčių sensorinį kambarį. Įstaigos pavaduotoja V. Zaksienė sakė, jog ši erdvė skirta ne tik sutrikimus turintiems vaikams, bet visiems ugdytiniams: „Žinoma, vaikai su specialiaisiais poreikiais sensoriniame kambaryje praleidžia daugiau laiko, nei kiti, bet tik todėl, nes šioje erdvėje jie dažnai vedami papildomi užsiėmimai“, – Budas.lt teigė V. Zaksienė.
Iššūkiai pamokų metu
Mažeikių Kalnėnų progimnazijos direktorė Regina Arbatauskienė, sakė, jog ši mokykla yra pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Mokykloje jau dabar mokosi mokiniai su ugdymosi sutrikimais, tačiau direktorė atkreipė dėmesį į vieną iš kylančių iššūkių: „Pasitaiko vaikų su emociniais sutrikimais, kurie vaikšto po klasę, dainuoja, ar šūkauja, o tokiomis sąlygomis užtikrinti kokybišką ir sklandų ugdymą sudėtinga, nes išderinamas darbas“, – Budas.lt teigė R. Arbatauskienė. Pasak progimnazijos vadovės, net mokytojo padėjėjas tokiais atvejais būna bejėgis, todėl ir mokytojai, ir mokyklos administracija, deda daug pastangų, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau ir būtų užtikrinamas sklandus ugdymo procesas.
Mažeikių K. Jagmino pradinės mokyklos pavaduotoja ugdymui V. Zaksienė, paantrino, jog ir jiems iškyla problemų su emocinių sutrikimų turinčiais vaikais: „Emocinius sutrikimus turintiems vaikams moksle reikia mažiau padėti, bet jiems reikalinga didesnė pagalba valdant emocijas“, – sakė pašnekovė. „Praėjusiais metais mokykloje buvome įsteigę pagalbos grupę, kurios tikslas ir buvo suvaldyti tokias situacijas. Jei vaiko nepavyksta suvaldyti ir jis trukdo kitiems vaikams, jis kartu su kitu mokytoju pamoką pabaigdavo kitoje patalpoje“, – teigė V. Zaksienė. Anot pašnekovės, šis sprendimas pasiteisino, o šiais metais tokiai pagalbos grupei poreikio nėra.
Prioritetas – didinti specialistų kiekį
Viena pagrindinių problemų rengiantis plačiau įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus – švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų trūkumas. Anot ŠMSM, pritraukti naujų specialistų stengiamasi įvairiais būdais: pradedant pedagogikos studijų prioretizavimu, persikvalifikavimo galimybe ir, žinoma, atlyginimų didinimu.
ŠMSM pateiktais preliminariais duomenimis, šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose dirba beveik 4300 mokytojo padėjėjų, apie 4100 švietimo pagalbos specialistų. Per trejus pastaruosius metus mokytojų padėjėjų skaičius šalies mokyklose išaugo dvigubai: 2019–2020 m. m. jų dirbo 2069.
Praėjusiais mokslo metais šalies mokyklose įsteigtos 152 naujos švietimo pagalbos specialistų pareigybės. Ateinančiais metais planuojama skirti finansavimą įsteigti dar 200 naujų švietimo pagalbos specialistų pareigybių.
Kelis metus iš eilės švietimo pagalbos krypties studijos yra tarp prioritetinių ir stojančiųjų į jas nuosekliai daugėja: 2019 m. specialiosios pedagogikos studijas pradėjo 17 studentų, 2023 m. – 196. Taip pat jau dirbantiems mokytojams yra sudaromos sąlygos nemokamai persikvalifikuoti į šios srities specialistus.
Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. – dar 12,5 proc., nuo 2023 m. padidėjo dar 13 proc. Nuo 2024 m. sausio planuojama atlyginimus švietimo pagalbos specialistams didinti 10%, nuo 2024 m. rugsėjo – dar 10%.
Parama savivaldybėms
Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau siekiant plėsti įtraukųįį ugdymą nuosekliai auga valstybės parama šios funkcijos įgyvendinimui. Šiemet valstybė švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose savivaldybėms skyrė beveik penktadaliu daugiau lėšų nei pernai - 136 mln. Eur., o tai du kartus didesnė suma nei 2019 m., kai buvo 64 mln. EUR.
Taip pat 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos papildomos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, kompetencijai kelti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti.
Galimybės konsultuotis
Anot ŠMSM, daug dėmesio skiriama ugdymo įstaigų vadovų, mokytojų ir kitų specialistų konsultacijoms. Veiklą jau pradėjo Lietuvos įtraukties švietime centras – nacionalinė ekspertinė įstaiga, kuri teikia metodinę pagalbą mokykloms, rengia bendrus mokymus, teikia konsultacijas mokytojams.
Keturi nacionaliniai centrai – Lietuvos įtraukties švietime centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras bei „Diemedžio“ ugdymo centras, – rengia nemokamas konsultacijas mokytojams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojų padėjėjams dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo.
Šį rudenį pradeda veikti regioniniai specialiojo ugdymo centrai, kurie teiks pagalbą mokykloms ir darželiams dėl įvairių poreikių vaikų mokymo. Regioninių centrų specialistai dirbs ne tik pačiuose centruose, jie vyks ir į mokyklas, kurioms reikia konsultacijų. Centrai rūpinsis pedagoginių darbuotojų, mokytojų, jų padėjėjų kompetencijų stiprinimu, konsultuos mokytojus ir tėvus dėl ugdymo metodų pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo ir mokymosi metodų, priemonių, aplinkos pritaikymo.
Nuotr. iš mokyklų archyvų
