Rengiantis įtraukčiai mokyklose nuo 2024 -ųjų – pilotiniai įtraukiųjų klasių projektai

pilotiniaiŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi plėtoti įtrauktį šalies mokyklose, kitų metų pradžioje kvies savivaldybes įgyvendinti pilotinius įtraukiųjų klasių modelius. Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 pilotinių įtraukiųjų klasių. Tam savivaldybėms numatyta papildomai skirti daugiau nei 2 mln. eurų. 

Pertvarkomas Nacionalinis vėžio institutas, jį valdys dvi ministerijos, VU

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą, jo valdyme be dabar esančių ministerijų ateityje dalyvautų ir Vilniaus universitetas (VU).

Vyriausybė šią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam nutarimo projektui, pagal kurį įstaigos dalininkėmis bus ŠMSM, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir iki šiol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir VU.

Neprilygstami: Vaidotas ir Veronika Lacičiai triumfavo Europos čempionate

Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitienė tapo 2022 metų Europos čempionais.

Italijos Riminio mieste Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) surengtame čempionate mūsų šalies sportininkams nebuvo lygių.

Europos čempionato finale iš viso V. ir V. Lacičiai surinko 190,250 balo iš 200 galimų – šis rezultatas garantavo jiems aukso medalį.

Kitąmet – beveik 115 mln. eurų didesnis valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams

kitametAukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatytas žymiai didesnis valstybės finansavimas – ateinančių metų valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 2023 metams patvirtinti asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai (LMT) bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų).

Mokyklose jau įdarbinti ir mokinius konsultuoja beveik visi reikiami karjeros specialistai

reikiamiSavivaldybių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 363 karjeros specialistai, padedantys apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano. Karjeros specialistai jau dirba beveik visose savivaldybėse. Kelios savivaldybės skyrė papildomą finansavimą jų darbo sąlygoms pagerinti. Verslo atstovai sveikina šiuos pokyčius.

J. Šiugždinienė: turime ieškoti sprendimų, kaip ukrainiečių vaikams kuo geriau jaustis mūsų visuomenėje

jaustisŠvietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su kelių šalies mokyklų, ugdančių ukrainiečių vaikus, atstovais. Ministrė domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, dirbančios pagal Ukrainos švietimo programą, ir kaip juos būtų galima spręsti. 

Dokumentinį filmo, pristatančio Lietuvos universitetų inovacijas, premjera

premjeraLapkričio 19 d. 19.30 val. Lietuvos televizija rodys dokumentinį filmą „Ateities istorija. Lietuva“.  Filme pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio. Pvz., tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“.

Tarptautinei Ukrainos mokyklai perduodamos patalpos

patalposTarptautinei Ukrainos mokyklai trejiems metams perduodamos Vilniaus kolegijos patalpos, kuriose ši mokykla dabar ir veikia. Mokyklai nereikės mokėti už patalpų nuomą, ji įsipareigoja susimokėti mokesčius už patalpų išlaikymą. Tokiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Iš Europos jaunųjų karatė kovotojų čempionato – su pirma komandine vieta

Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo pilno kontakto karatė čempionate, kuris vyko Bulgarijos sostinėje Sofijoje, Lietuvos sportininkai komandinėje įskaitoje iškovojo pirmąją vietą.

Antrąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė Ukrainos rinktinė, trečiąją – Lenkijos.

Labiausiai tituluotas namo grįžo Klaipėdos „Okinavos“ (trenerė – Diana Mačiūtė) auklėtinis Nikas Kvasys, Bulgarijoje net triskart lipęs ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

Uostamiesčio sportininkas jaunučių (iki 16 metų) kumitė rungties 70-75 kg svorio kategorijos varžybose visas keturias kovas laimėjo ankščiau laiko nokautu („ippon“), o finale įveikė kartvelą Anri Mšhaladadzę. Individualios katos rungties finale N. Kvasys pranoko savo klubo draugą Tautvydą Rutę, o kartu su šiuo atletu bei Arsenijumi Djakovu dar triumfavo ir komandinėse katos varžybose.

J. Šiugždinienė: daugiau individualios pagalbos, nuosekli pasiekimų stebėsena leis visiems mokiniams patirti mokymosi sėkmę

sekmeDaugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.

Renkamas geriausias vokiečių kalbos mokytojas

vokieciuVilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iki gruodžio 20 d. kviečia siūlyti kandidatus Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimui gauti.

R. Meilutytė Indianapolyje iškovojo antrą „Trigubą karūną“, o D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras

Indianapolyje (JAV) besibaigiančiame paskutiniame – trečiajame – FINA pasaulio plaukimo taurės etape – dar vienas Rūtos Meilutytės triumfas. D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras.

Moterų 50 m plaukimo krūtine rungties finale kaunietė distanciją įveikė per 28,70 sek. ir dar kartą tapo čempione.

Lietuvos plaukikė vėl buvo netoli pasaulio rekordo, (28,56 sek.), kuris priklauso jamaikietei Aliai Atkinson.

Antra finišavo amerikietė Lilly King (29,16), trečia – slovakė Andrea Podmanikova (29,89).

Toronte – dar vienas R. Meilutytės triumfas

Toronte (Kanada) besibaigiančiame pasaulio taurės etape 50 metrų plaukimo krūtine rungties čempione tapo Rūta Meilutytė, išvakarėse laimėjusi ir dvigubai ilgesnės distancijos varžybas.

Kaunietė finale distanciją įveikė per 28,96 sek. ir paliko už nugaros amerikietę Lilly King (29,20) bei Anastasiją Gorbenko iš Izraelio (30,25).

Po finišo duotame trumpame interviu R.Meilutytė sakė, kad pavyko viską padaryti gerai ir padėkojo Toronte mūsų plaukikų palaikyti susirinkusiems aistruoliams.

A. Saboniui ir V. Makūnui įteiktos Sporto universiteto garbės daktaro regalijos

Buvusiam krepšininkui Arvydui Saboniui ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui penktadienį įteiktos Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro regalijos. 

Universiteto rektorės Dianos Rėklaitienės teigimu, A. Sabonis ir V. Makūnas deda dideles pastangas populiarinant sportą ir sveiką gyvenseną. Dėl šios priežasties šioms asmenybėms buvo suteikti LSU Garbės daktarų vardai. 

J. Šiugždinienė: stiprinant profesinį mokymą svarbu mokyklose užtikrinti skaidrumą

skaidruŠvietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien susitiko su profesinių mokyklų vadovais ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais. Susitikimo metu diskutuota apie profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos iššūkius, antikorupcinės veiklos organizavimo švietimo įstaigose svarbą.

Nacionalinės sporto organizacijos, padedančios Ukrainos sportininkams Lietuvoje, kviečiamos kreiptis dėl paramos

kviecŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia antrą kvietimą šalies sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms teikti paraiškas išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, finansuoti. Tam numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų.

Tęsiamas profesinio mokymo stiprinimas: po tinklo pertvarkos – investicijos į kokybę ir modernizavimą

modernizAteinančiais metais šalyje bus toliau stiprinamas profesinis mokymas – planuojamos reikšmingos investicijos į kokybę ir darbo rinkos poreikius atliepiančias inovacijas. Numatytas profesinio mokymo programų atnaujinimas bei papildomos lėšos geresnei praktinio mokymo infrastruktūrai, atitinkančiai žaliosios ir skaitmeninės transformacijos pokyčius. Bus skatinamas didesnis profesinio mokymo prieinamumas ir verslo įsitraukimas į specialistų ruošimą, plėtojama pameistrystės mokymo forma.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, pradėjusi informatikos ugdymo atnaujinimą

pradejusiLietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri pasirengė ir jau pradėjo informatikos ugdymo atnaujinimą, – pranešama naujausiame  „Eurydice“ leidinyje „Informatikos ugdymas Europos mokyklose“ (angl. „Informatics education at school in Europe“). Lietuva yra viena iš 13-os Europos šalių, kur informatika (informacinės technologijos) yra atskiras, visoje pagrindinio ugdymo programoje privalomas dalykas. Dalyje tyrime dalyvavusių Europos valstybių informatika pagrindinio ugdymo programoje yra tarpdisciplininis, pasirenkamasis dalykas arba jis integruotas ne visoje pagrindinio ugdymo programoje. 

J. Šiugždinienė: merai ir savivaldybių politikai turėtų būti švietimo pokyčių lyderiai

lyderiaiŠvietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime „Švietimo pažanga savivaldybių rankose“ su savivaldybių merais aptarė švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Norą dalyvauti šioje programoje yra pareiškusios net 58 šalies savivaldybės.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode