11 milijonų – tiek seliavų lervučių,  savo gyvenimą pradėjusių Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyryje, apsigyveno Lietuvos ežeruose.

Šį pavasarį prie Palos upės Pakruojo miškininkai ir jų talkininkai pasodino 2800 ąžuoliukų – senųjų vertingų ąžuolų, Lietuvos gamtos paminklų, vaikų. Nors kai kurių senolių medžių jau nebėra, jų gyvenimą pratęs palikuonys.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas pasiekė pusiaukelę – nespėjusieji gali tai padaryti iki birželio 6 d.

Vį “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” duomenimis, pasėlius deklaravo jau 20 865 pareiškėjai, patvirtinta 126 tūkst. ha bei 16 600 paraiškų, o tai yra 10 tūkst. mažiau nei prieš metus tokiu pat metu. Tad primename, kad vėluoti nenaudinga – už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.  Pavėluotai paramos paraiškos priimamos nuo š. m. birželio 7 d. iki liepos 3 d.

Meldinės nendrinukės – vieni rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, priskirti prie globaliai nykstančių rūšių. Lietuvoje suskaičiuota arti 150 šios rūšies giedančių patinėlių paukščių. Tinkamai netvarkant jų buveinių, meldinės nendrinukės gali išnykti. Vis dėlto, panašu, kad to bus išvengta. Žuvinto biosferos rezervato direkcija pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) parama ir viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi savanoriško šių sparčiai nykstančių paukščių buveinių išsaugojimo. Šiandien gamtininkai gerąja patirtimi siekia užkrėsti ir ūkininkus.

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mėsos ir jos produktų importas tendencingai augo – atvežtų prekių skaičius, lyginant praėjusių metų pirmąjį ketvirtį su paskutiniuoju, šoktelėjo beveik 1,5 karto. Sparčiai didėjantis gaminių pasirinkimas bei konkurencija dėl vartotojų dėmesio pakurstė ir diskusijas viešojoje erdvėje. Diskutuojama ne tik dėl skonio, bet ir dėl tokių preparatų, kaip hormonai ar antibiotikai, pėdsakų mėsoje bei galimo jų poveikio sveikatai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ramina – lyginant su bendru ES valstybių vidurkiu, Lietuvoje antimikrobinių medžiagų parduodama ir sunaudojama 73 proc. mažiau, o hormoniniai preparatai visiškai uždrausti.

Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių.

Lietuvoje vynuogines sraiges, kaip nustato jų išteklių naudojimo taisyklės, leidžiama rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Tačiau ne visas iš eilės, o tik ne mažesnio kaip 28 mm kiauto skersmens. Vynuogines sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Įvairių žemės ūkio sektorių eksporto skatinimo programoms Europos Sąjunga šiemet skyrė 133 mln. eurų. Tai daug daugiau, nei buvo skirta prieš metus ar dar anksčiau. Akivaizdu, kad netiesioginiam eksporto skatinimui ES strategijoje yra skiriamas vis didesnis prioritetas. Siekiama, kad Lietuvos gamintojai tinkamai pasinaudotų šia atsivėrusia galimybe.

Šimtas Lietuvos ugdymo įstaigų – Šviečiamosios gyvulininkystės programos dalyvių – jau atrinkti.

Dirvožemis yra vienas didžiausių turtų, kurį išsaugoti reikia nemažų pastangų, nes intensyvi žemdirbystė ir gamta atveria kelią dirvos erozijai, mažinančiai pasėlių produktyvumą.

Pieno produktų, grūdų eksportas į Bangladešą, mokslinio ir projektinio bendradarbiavimo klausimai  bei galimybė pasirašyti  susitarimą tarp Lietuvos ir Bangladešo Žemės ūkio ministerijų – šioms bendradarbiavimo  bei kitoms temoms  tarp Lietuvos ir Bangladešo galimybėms aptarti buvo skirtas žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir Bangladešo ambasadoriaus Saiful Hoque susitikimas.

„Mieste auga vaikų karta, kuri nebežino, kaip duona ir pienas patenka ant stalo. Visų mūsų misija – padėti nenutrūkti ryšiui tarp vartotojo ir žemdirbio“, – sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas spaudos konferencijoje, skirtoje pirmą kartą Lietuvoje įvyksiančiai  akcijai „Atviros dienos kaime“.

Šią savaitę Rudesos ežerą, esantį Molėtų rajone, papildė 1 600 naujų gyventojų – dvimečių karpių, užaugintų Šilavoto poskyryje. Prieš didžiąją kelionę žuvys pasvertos, pamatuotas jų ilgis, kai kurie karpiai – pažymėti išoriniai žymekliais.

Ar žinojote, kad užšaldyti eršketinių žuvų pieniai gali išlikti gyvybingi net iki 1 000 metų? Žinoma, reikia juos tinkamai užšaldyti – apie tai ir kitas subtilybes Žuvininkystės tarnybos specialistai sužinojo iš kolegų Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės instituto eksperimentinėje bazėje „DGAL“, kur vyko sterlių dirbtinio veismo (naršinimo, ikrų apvaisinimo, nulipninimo, inkubavimo) ir kiti darbai.

Europos Sąjungos parama svarbi privačių miškų savininkams miškų būklei gerinti ir miškų ūkiui plėtoti. Šiuo metu parama skirstoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Prieš teikiant paraišką paramai gauti labai svarbu išsamiai susipažinti su priemonės paramos teikimo schema, tinkamumo kriterijais ir reikalavimais paramai gauti bei su įsipareigojimais, kuriuos turėsite vykdyti gavę paramą. Paraiškas paramai gauti priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai, kurių adresai skelbiami interneto svetainėje www.nma.lt.

Įsibėgėjant sezoninei prekybai gyvais naminiais paukščiais, dažnas pirkėjas susiduria su dilema – kaip neapsigauti ir nusipirkti sveikus, norimos veislės paukščius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aušros Leščinskaitės – Petrauskienės teigimu, ruošiantis įsigyti vienadienių viščiukų ar kitų naminių paukščių jauniklių, visuomet pravartu žinoti kelis esminius reikalavimus.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai šalyje vykdo mineralinio azoto tyrimus. Ši informacija ypač svarbi žemdirbiams teisingai parenkant azoto trąšų normas. Balandžio pradžioje atlikti tyrimai rodo, kad šį pavasarį mineralinio azoto Lietuvos dirvožemyje yra mažai, todėl būtina augalus tręšti papildomai.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas balandžio 20 d. Harbine (Kinija) dalyvavo tarptautinėje pienininkystės konferencijoje ir 15-oje Kinijos pienininkystės parodoje, kuriose pristatė Lietuvos pieno pramonės pasiekimus. Į šią konferenciją atvyko per 2000 oficialių pareigūnų, žemės ūkio, verslo, mokslo atstovų iš Kinijos, JAV, Europos Sąjungos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių. Parodoje ketina prisistatyti apie 20 000 dalyvių.  

Kartais sutvarkyta miško infrastruktūra gali ne tik padidinti pelną, gaunamą iš žaliojo turto, bet ir pagerinti santykius su kaimynu – tuo įsitikino ir miškininkas Ramūnas Gudelis. Pavasarį atšilus orams ar po smarkaus lietaus jo miško keliai tapdavo sunkiai įvažiuojami, tad, norėdamas patekti į savo valdas, miškininkas turėdavo prašyti kaimyno leidimo su technika važiuoti per jo žemę. R. Gudelis šią problemą išsprendė pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP).

Šiandien, balandžio 20 d. Lietuvoje prasidės savaitę truksiantis Kinijos generalinės kokybės priežiūros ir karantino administracijos (AQSIQ) delegacijos vizitas, kurio metu ekspertai vertins Lietuvoje vykdomą gyvūnų sveikatos ir gerovės, pavojingų užkrečiamųjų ligų kontrolę. Taip pat bus vertinama Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių veikla ir jų kontrolės sistema.

Prasidėjus gegužei bus renkamos paraiškos krašto kaimo vietovėms gražinti. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ bus renkamos nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Šių metų balandžio 19 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių.

Žemės ūkio ministerija kaimo bendruomeninių organizacijų projektus remia jau daugiau kaip dešimtmetį. 2006-2016 m. finansuoti 2308 projektai, kuriems iš valstybės biudžeto skirta beveik 12 mln. Eur. Šiemet užregistruota 411 kaimo bendruomeninių organizacijų paraiškų, kuriomis siekiama 1,6 mln. Eur paramos. 2017 metais bendruomenių projektams finansuoti yra skirta 806 tūkst. Eur nacionalinio biudžeto lėšų.

Atkreipiame dėmesį, kad keičiasi paramos paraiškų teikimo pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ grafikas.

2017 m. kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,26 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 285,9 Eur už t. Per kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 3,8 proc. (š. m. vasarį ji buvo 297,1 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. kovo mėnesį, palyginti su vasariu, sumažėjo 2,5 proc. ir buvo 230,4 Eur už t.

Ekspertai prognozuoja, kad jei dabartinės gyventojų skaičiaus, mitybos įpročių ir maisto atliekų valdymo tendencijos  išliks, tai žemės ūkio produkcijos poreikis iki 2050 metų didės 60 proc. Žemės ūkis yra imlus inovacijoms, todėl neabejojama, kad aukštojo mokslo svarba šiame sektoriuje tik augs. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos (ŽŪMT) posėdyje aptartas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, per 2016 m. šalyje sumažėjo didžiausią dalį Lietuvos ploto sudarančios ariamosios žemės ir miškų teritorijų, bet padaugėjo medžių ir krūmų želdinių.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, suintensyvėja prekyba gyvomis žuvimis. Tai lemia ir didėjantį skaičių skundų ir pranešimų dėl netinkamo gyvų žuvų laikymo parduotuvėse esančiuose akvariumuose, nekokybiško žuvų gaudymo ar svaiginimo.

Sėkminga bitininkyste užsiimantys ūkininkai pavasarį turi vieną pagrindinį iššūkį - užtikrinti gerą lizdo apšiltinimą ir maisto atsargas bičių šeimoje. Vienas tokių yra bitininkas Karolis Rubinas - pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą (KPP) ir savo produkciją sertifikavęs pagal vieną iš trijų žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, jis išvengia sunkumų gamybos, logistikos srityse, todėl gali maksimaliai atsiduoti bičių priežiūrai ir pasiekti geresnių rezultatų. Besidžiaugdamas pasiteisinusia praktika jis drąsina ir kitus ūkininkus sertifikuoti savo produktus, ypač dabar, kai tam gali būti suteikta finansinė parama.

Užsimerkę ir pagalvoję apie močiutės sodą rytmetį, turbūt net užuosti galėtumėte kvepiantį, sultingą rasa pasidengusį raudonskruostį obuolį, kurio skonio neatkartos jokie nublizginti, pesticidais nupurkšti atvežtiniai vaisiai. Kiekvienas norime maitintis sveikai ir tokį maistą patiekti savo šeimai, tad ūkininkams tenka nemenkai pasistengti, norint išlikti konkurencingiems ir nenuleisti produkcijos kokybės kartelės. Verslininkas iš Pasvalio rajono Arvydas Paškevičius žengė dar toliau – pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), sveikos gyvensenos įpročius diegia Lietuvos darželiuose ir mokyklose.

Žemės ūkio ministerija siekia naujai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų laikymo taisykles – bus naikinamos įstatymo nuostatos dėl kovinių šunų ir jų mišrūnų sąvokų, jų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos jais, taip pat neteisėto laikymo.